Ar perskaitęs Morgan Housel „Pinigų psichologiją“, sužinojau kažką naujo?

Ir ar šią ne iki galo tipinių patarimų rinktinę rekomenduočiau draugui

Morgan Housel. Pinigų psichologija. Amžinos pamokos apie turtą, godumą ir laimę. Iš anglų kalbos vertė Julius Mikalajūnas. Kita perspektyva. 2024 m. 264 psl.

Šią knygą, skirtingai nei prieš porą mėnesių apžvelgtą Timo Petraičio „Pinigų laiškai“, pakankamai daug kas rekomendavo. Per podkastus, per pasikalbėjimus, per nuogirdas. Tikras negrožinis, pasaulinis bestseleris. Knygos autorius taip pat yra išleidęs „Apie tai, kas nesikeičia“. Šios knygos neskaičiau, bet, sprendžiant iš aprašymo, nebus labai nutolusi nuo „Pinigų psichologijos“: šiek tiek finansų, šiek tiek investicijų, šiek tiek gyvenimiškų ir istorinių įžvalgų. Grįžtant prie autoriaus, tai jis toks gana paslaptingas, net angliškoj vikipedijoj jo neradau. Panašu, kad gana jaunas (galimai, iki keturiasdešimties).

Jei norėtume „Pinigų psichologiją“ dėti į kurią nors tematinę lentynėlę, net nežinau, kur geriau ją būtų talpinti: ar greta James Clear „Atominių įpročių“, ar prie Yuval Harari „Sapiens“, gal šalia Jordan B. Peterson „12 gyvenimo taisyklių“, o gal tiesiog paremti į Burton G. Malkiel „Atsitiktinis klaidžiojimas Volstrite“.